Lietuvių klubas turi savo patalpas Mančesterio miesto šiaurėje nuo 1948 metų pabaigos, bet klubas kaip organizacija veikia nuo 1925-tųjų. Jis yra seniausia beveikiančia lietuvių organizacija Jungtinėje Karalystėje.
Klubo valdybą visada sudarė lietuvių tautos žmonės, tačiau yra sunku juos visus vardinti Lietuvos piliečiais. Tie pirmieji, kurie įsteigė klubą atvyko kai lietuviai ir lenkai turėjo vieną šalį, kurią valdė rusai. Po 1863 metų revoliucijos caro kerštas buvo žiaurus: reikėjo vyrams stoti į rusų karuomenę, gręsė deportacijos, o administracija ir net rašyba buvo pakeista į rusų. Nemažai tautiečių paliko savo tėvynę ir dalis jų atvyko į Mančesterį pradėti savo gyvenimą iš naujo. Jiems buvo atidaryta Švento Kazimiero (Saint Casimir’s) koplytėlė skirta lietuviams, lenkams ir rusėnams nes jie buvo “iš tos pačios šalies”.
Tos patalpos buvo vartojamos ir renginiams. Pagaliau jose įsikūrė klubai vienas po kito (Vytauto, Slavų ir Katalikų), bet jie neilgai išsilaikė. Kai koplyčia buvo perkelta į Šv.Kazimiero bažnyčią (Oldham Road) likusiąs patalpas užėmė 1925-ias metais įsteigtas Lietuvių socialinis klubas (Lithuanian Social Club). Jo vadovas buvo Rudzevičius ir 1935-ais metais jis turėjo apie 80 narių.
Antrajam Pasauliniui karui pradedant, klubo veikla sumažėjo ir liko mažai žinių apie tai. Po karo klubas buvo perkeltas į kitas patalpas 453 Rochdale Road. Atvyko daugiau lietuvių į Mančesterį dirbti ir jie prisijungė prie esančių. Klubo patalpos tapo žymiai per mažos, didesniams renginiams reikėjo naudoti kitų sales. Pagaliau 1948-ų metų metinis klubo narių susirinkimas nubalsavo nupirkti naujas patalpas miesto šiaurėje 121 Middleton Road.
Erdviuose namuose klubo ir bendruomenės veikla plito. Buvo nemažai organizacijų: choras, šokių grupė, mokyklėlė, krepšinio, menininkų, karių veteranų ir kita. Namas dažnai buvo pilnas, bet skaičiai sumažėjo kai daug išvyko į Ameriką, Kanadą ir Australiją ilgam. Pagaliau ir senatvė įtakojo narių gausumui, – bet veiklos netrūko.
Kai (Sovietų) Lietuva tapo laisvesnė pamaž pradėjo atvykti vis daugiau lietuvių, kurie stojo ir į klubo narius. Kai Lietuva atstatė nepriklausomybę jie atvyko dideliais būriais. Klubo patalpos tinko jų susitikimams ir bendravimui. Praėjo kiek laiko ir pakilęs narių skaičius vėl sumažėjo, nes žmonės rado darbą, atsistojo ant savo kojų ir mažiau lankėsi.
Tai Lietuvių klubui kaip organizacija yra jubiliejus, 85 metai. Paskutiniu laiku visur yra sunku ekonimiškai ir narių dalyvavimas yra sumažėjęs, žmonės rado kaip apsieiti be klubo patalpų: bendrauja namuose, internetu susiriša su draugais ir su giminėmis Lietuvoje, dažnai skrenda iš Liverpūlio į Kauną, nereikia jiems lankytis klube.
Vistiek galima didžiuotis, kad lietuviai sugebėjo įkurti savą klubą Mančesteryje ir 85 metus jį išlaikė, perduodant saviškiems per tokius laikus kai pasaulio santvarka apsivertė ne vieną kartą. Tai buvo ne vieno žmogaus nuopelnas, o mūsų tautos.
Jubiliejaus proga reikėtų ir paminėti klubo narius kurių nebėra mūsų tarpe. Daug jų paaukojo savo laiką ir pinigą, palaikant šią lietuvišką vietą toli už tėvynės ribų.